Lietuviškos vestuvės yra nuostabios. Ne tik dėl to, kad kažkas per jas būtinai turi nusigerti, kažką sudaužyti, susimušti… 😉 Lietuviškos vestuvės yra turtingos tradicijomis iš senų laikų, kurių kartais vis dar laikomasi. Viena iš esminių tradicijų ir vestuvių šou elementų yra toks veikėjas, kaip piršlys melagis (svotas). Pagal vakariečių papročius paplitus vestuvių planuotojams, atėjo ir vestuvių vedėjų mada. Taip pamažu piršlio tradicijos Lietuvoje pradėjo nykti, tačiau dar atsiranda protingų žmonių ir bando šias tradicijas gaivinti.

Piršlys – svarbus asmuo lietuviškose vestuvių tradicijos, kadangi jo darbas – lydėti jaunikį, atvykstantį pas nuotaką pirštis, prižiūrėti, kad dėl vestuvių būtų tinkamai susitarta. Iki šiol jaunieji pirmiausiai tariasi su piršliu, derina visus vestuvių ceremonijos momentus, nes šiandieniniame pasaulyje piršlys yra lyg ir vestuvių vedėjas, visų atrakcijų ir žaidimų iniciatorius. Šis žmogus padaro vestuves ta linksma švente, kurios tikisi jaunieji ir jų svečiai.

Piršlys turi parengti tam tikrą oficialiąją dalį, kurioje yra nustatomos naujos šeimos pareigos. Viskas yra patvirtinama dokumentais. Aišku, jie šmaikštūs ir nuotaikingi:

• vestuvių liudijimas;
• jaunosios ir jaunojo priesaikos;
• jaunųjų kursų baigimo atestatai ir diplomai;
• stalo išpirkimo sutartis;
• pareiškimas gandrui;
• dešimt piršlio įsakymų;
• piršlio kaltinimo aktas;
• piršlio testamentas;
• pirmosios nakties protokolas;
• nuotakos, jaunikio piršlio, svočios pasai.

Piršlių dokumentai yra labai įvairūs ir originalūs, tačiau kažkuo panašūs. Juose įrašomi jaunųjų vardai ir pavardės, dokumentai perskaitomi ir įteikiami iškilmių metu.

Šių dokumentų pakuotes galima įsigyti švenčių atributikos parduotuvėse, pavyzdžiui „Švenčių miestas“ arba „Balionų šalis“, taip pat internetu. Kaina – apie 50 litų.

Piršlių atributika vien dokumentais neapsiriboja. Piršlys turi išsiskirti iš minios. Senovinė tradicija yra ryšėti specialią austą juostą, su užrašu „Piršlys melagis“. Naujoviškas piršlys atlape segi metalinį ženkliuką su stilizuotu užrašu „Piršlys“. Tokius pačius ženkliukus gali turėti ir svočia, pabroliai, pamergės ir kiti personažai – stalo komendantas, medicinos sesuo, jaunosios apsaugininkas ir t.t.

Per tradicines vestuves piršliui baigiasi gana liūdnai. Jis „pakariamas“ arba „nuskandinamas“ (egzekuciją paprastai organizuoja svočia ir muzikantai, nes reikalingas dar ir budelis ar keli) po to, kai yra apkaltinamas melagystėmis ir sukčiavimu. Čia ir skaitomas piršlio testamentas. Jame paprastai piršlys nieko niekam nepalieka, tačiau galima šią tradiciją koreguoti ir palikti keletą šmaikščių žaisliukų su tam tikra potekste. Iš tikrųjų jokio smurto čia nėra, pakariama arba paskandinama piršlio iškamša, arba piršlį išgelbsti jaunoji. Vienas iš šios ceremonijos atributų yra piršlio kraujas – butelis su raudonu skysčiu, kuris duodamas gerti pamergėms ir kitiems vestuvių dalyviams.

Visa minėta piršlių atributika yra pasidaroma pačių arba nusiperkama specializuotose vestuvių atributikos parduotuvėse arba internete.

P.S. Noriu padėkoti savo piršliui, kurio antrą dieną vos nepakorė iš tikrųjų, ir kuris padarė mūsų vestuves nepakartojamas.