Boulingas – tai žaidimas, kuriame žaidėjas turi ridenti kamuolį lygiu takeliu ir stengtis numušti kuo daugiau kėglių. Pasaulyje yra daugybė boulingo rūšių, seniausios jų buvo žinomos dar Senovės Egipte. Šiuo metu žinomiausia ir populiariausia šio žaidimo rūšis yra amerikietiškas dešimties kėglių boulingas. Jis tiek mėgėju, tiek ir profesionalų yra žaidžiamas visame pasaulyje ir yra vienas iš pačių populiariausių žaidimų.

Seniausi boulingo reikmenys – kėgliai ir rutuliai – archeologų buvo rasti kasinėjant Senovės Egipto teritoriją. Nustatyta, kad jais buvo žaista net prieš 5200 metų. Taip pat panašius reikmenys rasti ir Polinezijoje. Čia žaidimas vadinosi ula maika, o  kamuolį reikėdavo ridenti į kėglius, sustatytus už 60 pėdų. Bene toks pat atstumas išlikęs ir šiandien. Kiek vėliau panašus žaidimas buvo žaidžiamas ir Graikijoje bei Romoje, 4 amžiuje Vokietijoje kėgliai tapo religinio ceremonialo dalimi.

Po visą  Europą ypač intensyviai boulingas pradėjo plisti Viduramžiais. Šį žaidimą labai mėgo anglai, vokiečiai bei skandinavai. Anglų karalius Edvardas II buvo netgi uždraudęs šį žaidimą, kadangi jam buvo pradėta skirti pernelyg daug laiko.

Boulingas dažniausiai skirstomas į uždarų patalpų ir lauko. Didžioji dalis uždarų patalpų boulingo rūšių žaidžiamos ant specialaus takelio. Dažniausiai jis turi plokščią medinį ar medžio imitacijos paviršių, kurio ilgis yra keliolika kartų didesnis nei plotis. Lauko boulingas įprastai žaidžiamas pievelėje. Čia žaidėjai meta kamuolį, kuris neretai būna gana sunkus, ir stengiasi jį numesti kuo tiksliau į reikiamą vietą.

Lietuvai esant Tarybų sąjungos sudėtyje boulingas kaip žaidimas buvo uždraustas, kadangi jis buvo laikytas kapitalizmo dalimi. Ir tok po kurio laiko, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, 1994 metų gruodžio 27 dieną, boulingo entuziastas Juozas Nevidauskas Kaune įsteigė pirmąją kėglių salę. Boulingas pradėjo veikti  laisvalaikio centre „Kauno undinės” ir iš karto boulingas tapo labai populiarus ir mėgstamas. Po poros metų Vilniuje, „Mineralinių vandenų“ patalpose atidarytas antrasis Lietuvos boulingas, kuriame buvo sumontuoti takeliai, tačiau kėgliai buvo statomi virvelinių boulingo agregatų. 1998 metais, Vilniuje duris atvėtė Žirmūnų boulingo klubas. Jis tapo pirmąją tikra 10 kėglių boulingo sale sostinėje. Nuo to laiko boulingo klubai ėmė rastis vienas po kito. Šiandien bene kiekviename didesniame mieste yra net po kelis boulingo klubus.

1996 metų  gegužės 7 dieną J. Nevidauskas, įsteigęs pirmąją kėglių salę Lietuvoje, įkūrė ir Lietuvos kėglių federaciją bei jos prezidentu buvo iki pat 2004 metų, t. y. dvi kadencijas, kiek ir yra leidžiama pagal federacijos nuostatus. Šiuo metu šiai federacijai vadovauja šiaulietis boulingo entuziastas Laimontas Dinius. 1997 metų vasarą Lietuva pati pirmoji iš visų postsovietinių šalių buvo priimta į Pasaulinę kėglių federaciją bei Pasaulinę dešimties kėglių asociaciją.

1999 metais mūsų šalies boulingo rinktinė pirmąjį kartą  dalyvavo Jungtiniuose Arabų Emiratuose vykusiame Pasaulio boulingo čempionate. Pirmoje Lietuvos rinktinėje buvo vilniečiai I. Malinauskienė ir G. Malinauskas bei R. Narušis ir kaunietis H. Nevidauskas. Sporto departamente vykusiame suvažiavime 2000 metais Lietuvos boulingo federacija priimta į Lietuvos neolimpinių šalių komitetą, o federacijos atstovai buvo išrinkti į Revizijos komisiją.

Nuo tada, kai boulingas atsirado Lietuvoje buvo imti organizuoti Lietuvos boulingo čempionatai, taurių varžybos, reitinginiai ir kitokie turnyrai. Gana populiarios yra Lietuvos boulingo A, B ir C lygų varžybos. Šiandien Lietuvos boulingo profesionalai sėkmingai dalyvauja Europos bei pasaulio čempionatuose ar kitokio rango turnyruose.

Taigi, šiandien boulingas yra ir pripažintas šeimyninis poilsis, ir profesionali sporto šaka. Didžiausias pasaulyje boulingo centras yra įsikūręs Japonijoje, jis turi net 141 takelį. Tarptautinė boulingo federacija vienija 125 kitas  nacionalines federacijas: Pasaulinė dešimties kėglių asociacija – 97 šalis, o Pasaulinė kėglių federacija – 28 šalis.