Klausimas, ar knyga šiandien dar turi savo galią, iškyla vis dažniau. Technologijos užvaldo kiekvieną kasdienės veiklos kampą, o dėmesio trukmė trumpėja. Vis dėlto skaitymas nėra ir, panašu, dar ilgai nebus atgyvena. Knyga išsilaiko todėl, kad suteikia tai, ko ekranai nepajėgia – gilesnį ryšį su savimi ir pasauliu.

Kodėl skaitymas vis dar svarbus?

Knyga nėra vien tik pramoga. Tai vienas seniausių būdų pažinti kitų patirtis, kultūras, idėjas. Istorijos leidžia matyti pasaulį iš kitų žmonių perspektyvos, aiškiau suprasti žmogaus psichologiją ir tai, kas jį motyvuoja. Net lengvas skaitalas gali suteikti aiškumo, padėti pailsėti ir pabėgti nuo triukšmingo pasaulio.

Klausimas, ar jaunimas šiandien dar skaito, neretai kyla iš nuostatos, kad ekranai viską nurungė. Bet realybė ne tokia paprasta. Jauni žmonės skaito, tik jų skaitymo įpročiai kitokie. Dalis renkasi elektronines knygas ar garsines versijas. Kiti skaito trumpesnio formato kūrinius ar seka literatūrines bendruomenes socialiniuose tinkluose. Skaitymas transformuojasi, bet nedingsta.

Trileriai ir siaubo romanai – ar jauniems jie dar įdomūs?

Taip, ir dar kaip. Nepaisant greito turinio dominavimo, stiprūs emociniai žanrai išlieka vieni populiariausių tarp jaunų skaitytojų.
Tam yra kelios aiškios priežastys:

1. Adrenalinas ir įtampa.
Trileriai bei siaubo romanai žaidžia su žmogaus baime ir smalsumu. Tokie kūriniai įtraukia nuo pirmo puslapio ir reikalauja išlaikyti dėmesį – tai šiandien, tarp nuolat blaškančios informacijos, yra retenybė.

2. Psichologiniai klausimai.
Šių žanrų skaitytojai neretai domisi žmogaus tamsiąja puse, motyvacijomis, manipuliacija, moralinėmis ribomis. Jaunimui tai aktualu, nes jie ieško atsakymų į klausimus apie savo tapatybę, ribas ir aplinkinių elgesio priežastis.

3. Bendruomenės efektas.
Paaugliai ir jauni suaugę dažnai renkasi tai, apie ką daug kalbama internete. O trilerių ir siaubo romanų tematika visuomet sulaukia ažiotažo: diskusijos, teorijos, knygų aptarimai, rekomendacijos. Geros knygos čia tampa socialiniu reiškiniu, o ne vien asmenine veikla.

Ar skaitymas gali konkuruoti su skaitmeniniu turiniu?

Sąžiningai – ne visada. Trumpi vaizdo įrašai suveikia greitai, jie sukurti taip, kad būtų žiūrimi be pastangų. Tačiau skaitymas turi savą pranašumą – jis reikalauja pastangos ir dėl to duoda didesnį rezultatą. Knygos lavina kantrybę, kalbą, vaizduotę, kritinį mąstymą.

Tie, kurie skaito, paprastai geriau susidoroja su informacijos perkrova ir turi platesnį žinių lauką. Todėl skaitymas ir šiandien išlieka vienas patikimiausių būdų suprasti pasaulį, o ne vien tik užmušti laiką.

Ar knyga yra atgyvena?

Ne. Knyga yra patikrinta laiko forma, kuri sugeba prisitaikyti. Ji nesivelka paskui tendencijas, o išlieka stabilesnė už jas. Vieni randa knygoje ramybę, kiti – iššūkių, treti – galimybę atitrūkti nuo kasdienybės.

Klausimas nebe „ar skaityti?“, o „ką skaityti, kad tai turėtų prasmę?“.

Jaunimas ir toliau renka trilerius bei siaubo romanus, nes šie žanrai suteikia aštrius pojūčius, kurių jie ieško ir realiame gyvenime, bet saugiai – puslapiuose. O suaugusieji skaito todėl, kad knyga vis dar yra viena paprasčiausių ir sąžiningiausių priemonių pažinti pasaulį, kuriame gyvename.