Laisvalaikis

Šventinis Velykų stalas: kuo vaišinti artimuosius?

maistas ir gėrimaiVelykos – šeimos šventė, prie bendro stalo sukviečianti artimuosius. Beje, nuo senų laikų velykinis šventimas siejamas su tam tikrais patiekalais ir gėrimais, kurie turi simbolinę reikšmę. Nors Lietuva – maža šalis, tarp aukštaičių, dzūkų, žemaičių ir suvalkiečių šventinių vaišių matomi gana dideli skirtumai. Visi regionai turi savas tradicijas, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Nors vienos jų vis dažniau pamirštamos, kitos – nebijo laiko iššūkių.

Velykinių vaišių tradicijos

Aukštaičiai valgymą pradeda trumpa malda. Čia populiaru saldieji patiekalai, ypač pyragai, vadinami „bobomis“. Dažnai kepami ir pyragėliai, vadinami paukščiukais ar špokais (simbolizuojantys grįžtančius paukščius). Paprastai į pyragėlių vidų buvo dedami lašinukai. Populiarus sprendimas – pasidaryti salyklinio miežinio alaus. Itin dažnai kepami žagarėliai ir spurgos.

Dzūkijoje populiarus sotus ir riebus maistas – verdami riebūs kopūstai su kiauliena, šaltiena, karkos. Saldžiam stalui kepami kvietiniai pyragai, paprastai valgomi su grietinėle, sviestu ar varške, atskiesta pienu. Velykų valgiai buvo pradedami nuo kiaušinio, tuomet valgoma mėsa, košės, pyragai. Paprastai maistas ruošiamas iš vakaro. Beje, dzūkai ilgai išlaikė paprotį į bažnyčią nešti valgių ir juos pašventinti.

Žemaičiai yra riebaus maisto mylėtojai. Velykoms gaminama daug ir įvairiai. Vaišių stalas neretai yra didesnis nei per kalėdines šventes. Tradiciniu laikomas riebus šiupinys. Ant stalo dedami ir mėsos suktinukai, pyragai (dažniausiai – aguoniniai ir varškės). Dažnas žemaitis velykoms ruošia šaltieną ir verda kumpį. Svečiai paprastai vaišinami alumi.

Suvalkiečiai, priešingai nei žemaičiai, nevertina vaišių gausybės. Kur kas svarbiau – patiekalų sotumas ir jų estetika, t. y. kiekviena šeimininkė norėjo, kad jos pyragas gražiai atrodytų, būtų iškilęs ir puošnus. Ilgą laiką tradicija buvo laikoma kepta arba virta kiaulės galva, tačiau šiandien kur kas dažniau pasirenkami kiek paprastesni receptai. Kaip ir kituose regionuose, valgiai buvo gaminami iš anksto, kad šventės dieną būtų galima ramiai pailsėti.

Šventėms ruoškitės iš anksto

Kad šventinis laikotarpis būtų lengvesnis, o vaišių stalas – sotus ir gražus, rinkitės patikimą prekybos vietą, kurioje gausite visų reikiamų produktų maisto gamybai, šventinių dekoracijų ir paruoštų gardėsių. Beje, šventinis laikas paprastai pareikalauja ir gana didelių išlaidų, todėl racionaliai apgalvokite savo pirkinių krepšelį ir laikykitės tikslaus plano. Siūlome iš anksto pasidomėti akcijomis maistui ir gėrimams – tai leis sutaupyti ir išvengti neplanuotų išlaidų.

 

Leave a Reply