Kaip buvo spėjama orų prognozė būsimam pavasariui pagal mūsų protėvius
Pirmieji meteorologiniai instrumentiniai stebėjimai buvo pradėti fiksuoti prieš beveik 250 metų. Viskas prasidėjo Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje. Tačiau liaudies išmintis ir jos turimi duomenys orų stebėjimams yra perduodami iš kartos į kartą jau daugelį metų. Tad gili senolių išmintis, kaip spėjama orų prognozė būsimam pavasariui, galioja ir vis dar taikoma šiomis dienomis. Pasiklauskite ir Jūs, kaip Jūsų seneliai ar tėvai anksčiau nuspėdavo ne tik būsimos dienos orus, bet ir kaip jie nustatydavo koks bus pavasaris, vasaros derlius ar kiek turėsime žiemą sniego. Tai – įdomūs faktai, kuriuos galėsite perduoti savo smalsiems vaikams.
Šiais laikais meteorologinių stebėjimų ir prognozavimo metodai yra nuolatos tobulinami, todėl gerėja jų tikslumas bei kartu plečiasi taikymo galimybės. Tačiau kad ir kaip bebūtų keista, sinoptikai pripažįsta, kad tiksli orų prognozė galima tik 5 dienoms. Nėra ko dėl šio fakto stebėtis, nes tai galima laikyti žmonijos įtaka. Prie viso to taip pat prisideda geologų „nenuspėjami“ vulkanų išsiveržimai, vis didėjanti žmogaus ūkinės veiklos įtaka, dėl kurios keičiasi atmosferos cheminė sudėtis, stiprėja šiltnamio efektas, aplinkos tarša. Visa tai komplikuoja klimato prognozių sudarymą. Tad geriau pasitelkime senolių išmintį ir pamėginkite patys, remdamiesi jų spėjimo metodais, nustatyti, koks gi bus ateinantis pavasaris.
Laukiant pavasario dažnai stebima gamta ir joje vykstantys reiškiniai. Tad dažnai būsimo pavasario orų rodikliu tampa gyvūnai ir jų elgesys. Mūsų protėviai nustatė, kad pavasaris dar bus negreitai, jeigu pusiaužiemį šviečiant saulei nubudęs barsukas, ežys ar meška išsigąsta savo šešėlio ir vėl pasislepia. O jei priešingai, tądien oras yra apsiniaukęs, tuomet pavasaris bus greitas ir šiltas. Tai dažniausiai buvo tikrinama Šv. Pauliaus atsivertimo arba vadinamojo pusiaužiemio dieną, kuri minima sausio 25.
Dažni spėjimai būdavo atsižvelgiant pagal orus švenčių metu. Tad pavasario orų prognozė buvo numatoma pagal orą Šv. Kalėdų metu. Yra sakoma, kad jeigu Kalėdos „ant vandens“, tai ir Velykos gali būti „ant ledo“. Arba kitas orų spėjimų metodas pagal gražiausios žiemos šventės orus: „Jei Kalėdos baltos – Velykos bus žalios“. Taigi belieka laukti ir tikėtis gražių Šv. Kalėdų, kad vėliau galėtume džiaugtis puikiais orais ridinėjant margučius.
Leave a Reply